Parodos

Tapyba, grafika ir akvarelė

POŽIŪRIAI IR VAIZDINIAI

2025 01 18 – 2025 03 09​​​

 

Parodos atidarymas sausio 18 d. 14 val. 
 

Tai šešių autorių – Antano Andziulio, Aušros Andziulytės, Gintaro Kušlio, Eugenijaus Nalevaikos, Serenos Pečiūnaitytės ir Šarūno Šarkausko – tapybos, grafikos ir akvarelės darbų paroda. 

​

Subjektyvus šių menininkų žvilgsnis į mus supantį pasaulį, galbūt net ir jų vidinių transformacijų arba patirtų išgyvenimų atspindžiai parodoje „Požiūriai ir vaizdiniai“ akivaizdžiai dominuoja – tai, be jokios abejonės, čia yra gana gerai atsekama. Raiškos forma, savaime suprantama, šiuo atveju irgi ne mažiau svarbi. Ir tai gali būti ir skaidrus vandenyje ištirpusių dažų nubėgimas, ir ryški tapybinė dėmė, ir popieriaus paviršių kone prarėžianti linija – tampanti, pavyzdžiui, simboliu, metafora arba miglota aliuzija...  

​

ANTANAS ANDZIULIS (g. 1960 m.) – tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1984 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1986–1990 m. – tapybos dėstytojas Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume. 1989–1991 m. – tapybos ir piešimo dėstytojas VDI Kauno skyriuje. 1991–1993 m. – tapybos mokytojas Kauno dailės gimnazijoje. Parodose dalyvauja nuo 1984 m. Pats apie save sako: „Po tapybos studijų savo darbuose bandžiau tęsti realių formų vaizdavimą realioje erdvėje. Greta to buvo simbolinio konstruktyvizmo etiudų. Bet abi kryptys neteikė pasitenkinimo. Fono ir figūros samprata ir noras atsitraukti nuo regimos natūros 1993 metais paskatino imtis ekspresyvios abstrakcijos. Tuo metu džiugino galimybė rinktis fono ir figūros vis naują spalvinį ir toninį kontrastą, greitis ir veiksmo energija, pasiliekanti tapytame lakšte. Tvarkos, aiškumo ir paprastumo paieškos 2010 metais virto geometrinės abstrakcijos darbais. Nuo tada pamėgau kvadratinį formatą, o tapyboje man labai svarbūs pasidarė du dalykai: stipri spalvinė įtampa ir jungtis tarp darbo konstrukcijos ir jam skirto pavadinimo.“ 

 

AUŠRA ANDZIULYTĖ (g. 1961 m.) – tapytoja, kurios abstraktūs darbai atsiranda natūros stebėjimo pagrindu. Kūryboje domina neapčiuopiamos, amžinos temos: per kintantį koloritą išreikšta šviesa, erdvė, judėjimo, laikinumo, amžino kitimo ženklai, harmonija. Kūrybai įtakos turi muzika, natūros stebėjimas. Plėtoja savitą tapymo manierą – intuityvia abstrakčia tapysena, jautriais spalviniais niuansais formuoja paveikslo erdvę. Dažniausiai tapo aliejumi ant skardos bei drobės. Lieja akvarelę. Sukūrė dailininko knygų, koliažų, kamerinių objektų, darbų tempera bei akrilu, pašto meno atvirlaiškių.

 

GINTARAS KUŠLYS (g. 1962 m.) – tapytojas ir dailėtyrininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tapo paveikslus bei rašo straipsnius, kuriuose tyrinėja nūdienę Lietuvos meno situaciją, yra paskelbęs eilę mokslinių tekstų, skirtų kultūros paveldo – meno kūrinių apsaugos ir restauravimo – tematikai, taip pat kuruoja parodas, organizuoja projektus ir t. t. 2003 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Menų institutą, o 2004-aisiais už čia apgintą menotyros magistro diplominį darbą „Pažaislio vienuolyno sienų tapybos restauracija: paminklosauginis aspektas“ buvo įvertintas 2003 metų Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų premija. 2010 m. jam buvo skirta Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendija, o 2016 m. – Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija. Parodose dalyvauja maždaug nuo 1991 metų. Be menotyros straipsnių yra parengęs leidinį „Smūtkeliai: popklubas, 1969–1971“.

 

EUGENIJUS NALEVAIKA (g. 1960 m.) – dailininkas akvarelininkas, tarptautinių akvarelės bienalių „Baltijos tiltai. Baltic Bridges“ iniciatorius ir organizatorius (2008, 2010, 2012, 2014, 2016, 2018, 2020, 2022, 2024), viešosios įstaigos „Meno forma“ steigėjas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto lektorius (iki 2022). 1984 m. baigė Valstybinį dailės institutą Kaune. Nuo 1984 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje, yra akvarelininkų grupės „AQUA 12“ narys. Nuo 1990 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai (LDS). 1996–2008 m. buvo LDS Kauno skyriaus pirmininku, 2008–2012 m. buvo LDS pirmininku, 2017–2021 m. – LDS Kauno skyriaus pirmininkas.

 

SERENA PEČIŪNAITYTĖ (g. 1976 m.) – grafikė, parodas rengia nuo 1991 m. 2001 m. baigė grafikos magistro estampo specialybės studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2020 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Jos kūryba – tai sausos adatos grafika, lino raižiniai, juodai balti ir spalvoti piešiniai popieriuje ir ant sienų, piešiniai knygų iliustracijose, spektaklių ir folkloro renginių dekoracijose. Menininkės kūriniuose galima išvysti ne tik meistrystę, atsiskleidžiančią per tradicinės grafikos techniką, bet ir su animalistika persipinančią mitologiją, fantastinius gyvūnų ar žmonių pasaulio motyvus ir pan. Jos parodos žinomos Lietuvoje, Slovėnijoje, Indijoje, Graikijoje, Indonezijoje. Ši autorė dažnai yra sutinkama tarptautiniuose pleneruose, meno simpoziumuose bei edukacijose. 

 

ŠARŪNAS ŠARKAUSKAS (g. 1967 m.) mokėsi Keturmetėje dailės mokykloje (dabar – Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla). Parodose dalyvauja nuo 1986 m., o pirmąją svarbesnę personalinę parodą surengė 1992 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Vėliau rengė savo kūrybos parodas bei dalyvavo grupinėse parodose ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Dailininkas savo drobėse kuria asmenine patirtimi paženklintus unikalius spalvingus reginius, kur didžiausia kūrybine vertybe tampa pasaulėjautos gilumas ir autorefleksija. Jo tapybai būdingi šaržo, grotesko elementai, o figūros vaizduojamos apibendrintai ir ekspresyviai, tarsi sukarikatūrintos, be anatominių kanonų. Šiam autoriui meilę kūrybai įskiepijo žymus tapytojas ir šiuolaikinės Lietuvos dailės klasikas Antanas Martinaitis.

 

 

P. S. Paroda dedikuojama a. a. Rymantui Penkauskui.