top of page

Dvaro istorija

Legendos

Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Buvo pasakojama, kad vyrus čia vilioja ir girių tankmėse klaidina Vokės vardais pavadintos laumiškai gražios seserys.
 

1396 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose belaisviais paimtus totorius. Vokės žemės su pievomis ir miškais ilgą laiką keliavo iš vienų totorių pas kitus. XIX a. pirmoje pusėje valdas iš tuometinio savininko Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio įsigijo grafas
 

Juozapas Tiškevičius (1805-1844). Tiškevičių giminė dvarą valdė beveik 100 metų. Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Vitoldas Tiškevičius (1831-1892),
 

1.1.jpg
1.2.png
Vytautas Didysis
DJI_0563.jpg
1.jpg
Statybos

Iš pradžių Tiškevičiai dvare lankydavosi tik vasarą, tačiau vieta taip patiko, kad nusprendė persikelti. Prasidėjo statybos. Tiškevičiai pasamdė italų kilmės architektą Leonardą Janą Liudviką Markonį, kuris, šeimininkams pageidaujant, puošnius rūmus Trakų Vokėje suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį – gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu. Dvaro vidus irgi tviskėjo prabanga – ant sienų vertingi paveikslai, pagal užsakymą užsienyje pagaminti baldai, kambarius šildė marmuro židiniai, o šviesą skleidė krištolo sietynai.

2.1.jpg
2.2.jpg
Aplinkos tvarkymas

Po grafo Jono Vitoldo Tiškevičiaus mirties 1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Jonas Juozapas (1867-1903) (nuotrauka kairėje). Jis į dvarą pakvietė garsų landšafto architektą E. Andre (nuotrauka dešinėje). Šis pertvarkė parką taip, kad jame net atsirado damoms ir džentelmenams skirtos akmeninės vonios, įtaisytos šlaito kaskadose. Tačiau dažnai jomis šeimininkai nesimėgavo. Varšuvoje išsirinkęs žmoną, Elžbietą Mariją, Jonas Juozapas Trakų Vokės dvare tapo retu svečiu. Žmona buvo silpnos sveikatos ir nuo kankinančios džiovos išsigelbėjimo ieškojo šiltesniuose kraštuose.

kaireje.webp
desineje.webp
3.1.jpg
3.2.jpg
buduaras2.jpg
Dvaro likimas

Be šeimininkų likęs dvaras nunyko. Karo metais jame apsigyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Rūmų paveikslai, baldai, svečius žavėję krištolo sietynai, kiti vertingi daiktai buvo išgrobstyti, išorinė puošyba sunaikinta. Po karo 1945 m. dvaras  tapo Ministrų Tarybos vila.  Vėliau − Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu.

5.1.jpg
5.2.jpg
Jonas Mykolas Tiškevičius

Jonui Juozapui mirus dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Jonui Mykolui Tiškevičiui. Jis Trakų Vokėje gyveno su žmona Ona Janina Marija iš Radvilų. Per savo 43-ąjį gimtadienį 1939 m. iš Palenkės skubėjęs namo pas šeimą, įsiprašė į privatų pusbrolio grafo Stanislovo Zamojskio lėktuvą. Deja, kelionės tikslo nepasiekė. Žuvus vyrui, po kelių mėnesių žmona su trimis mažamečiais vaikais, Izabele, Zigmantu Jonu ir Ona Marija, baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus.

4.2.jpg
4.1.jpg
20180320_122500.jpg
1adfbf9ba69df604dff7314c307995fd48d39180
bottom of page